Kinų kalba – ar tikrai Pasaulio ateities kalba?

kinu kalbaKinų kalba – tai toninė kalba, kuri priklauso kinų – tibetiečių kalbų grupei. Kinų kalba turi daug variacijų ir, iš dalies, primena romanų kalbų gausą. Reikia pabrėžti,  kad visoms kinų tarmėms yra taikoma ta pati rašytinė kalba.

Augant Kinijos ekonomikai bei sparčiai plečiantis rinkai atsiranda kinų kalbą mokančių specialistų poreikis. Juk kinų kalba šiuo metu kalba apie 1,3 mlrd. žmonių, o ji yra oficiali Kinijos Liaudies Respublikoje bei Taivane, taip pat yra viena iš 4 valstybinių Singapūro kalbų bei viena iš 6 oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Kinų kalba turi keletą tarmių grupių, tačiau visos tarmės naudoja vieną rašto sistemą. O, pavyzdžiui, kantono tarmė yra oficiali Honkonge kartu su anglų kalba bei Makao kartu su portugalų kalba. Tad planuodami kelionės maršrutą po Kiniją ir norėdami pasimokyti kalbos, atsižvelkite į tai, kur keliaujate ir koks ten dialektas. kinu kalba

Kinų kalboje matomas ryškus skirtumas tarp rašytinės ir šnekamosios kalbos. To priežastis galėjo būti tai, kad net iki XX amžiaus kinų rašomoji sistema buvo literatūrinė kinų kalba (kiniškai –  wényán  文言). Ši kalba labai skyrėsi nuo sakytinės kinų kalbos panašiai kaip ir senoji lotynų kalba šiandien skiriasi nuo šiuolaikinių romanų kalbų grupių. Tačiau po Gegužės Ketvirtosios judėjimo 1919 metais rašymo standartas buvo pakeistas į standartinę kinų kalbą – báihuà 白话.

Rašytinėje sistemoje kiekvienas rašmuo gali turėti keletą skirtingų tarimo variantų, be to, rašmenys suprantami kaip morfemos. Rašmenų sistemos kito bėgant amžiams. Iš pradžių tai buvo piktogramos, o vėliau vystėsi ir ėmė reikšti sudėtingesnes sąvokas. Sudėtingesni dariniai yra sudaryti iš rakto, kuris nurodo apytikslę reikšmę, ir fonetinio elemento, kuris nurodo tarimą.

Hieroglifai kinų kalbos žodynuose yra klasifikuojami pagal raktus. Kinijos Liaudies Respublikoje šeštajame dešimtmetyje buvo įvykdyta rašto reforma: daugelyje hieroglifų buvo sumažinta brūkšnelių, supaprastinti ir sudėtingesni raktai. Ši supaprastinta hieroglifų sistema buvo pritaikyta ir Singapūre. Tuo tarpu tradicinė sistema yra vis dar naudojama Taivane, Honkonge ir Makao.

kaligrafija kinu kalbaKinų kalba turėjo nemažą įtaką kitoms Azijos kalboms, nes senąja kinų literatūrine kalba buvo užrašomi  japonų bei korėjiečių šaltiniai, kinų rašytinė kalba buvo naudojama ir Vietname. Dėl šios priežasties didelė dalis japonų bei korėjiečių kalbos žodyno yra kilę iš kinų kalbos. O visose trijose kalbose yra išlikę senosios kinų kalbos garsinės sistemos bruožų.

Kinų kalba yra toninė. Bendrinėje kinų kalboje yra keturi pagrindiniai tonai ir vadinamasis neutralusis tonas. Kinų kalboje didelę svarbą turi klasifikatoriai/mato žodžiai, kurie apibūdina daiktavardį ir priskiria jį tam tikrai grupei. Šie klasifikatoriai naudojami su skaitvardžiu.

Kinų kalbos garsams perteikti yra vartojami įvairūs transliteracijos būdai. Būdas, kai kinų kalbos garsai yra užrašomi lotynų alfabetu yra vadinamas romanizacija. Įdomu tai, kad kinų kalba iki pat naujausiųjų laikų neturėjo fonetinės transkripcijos sistemų, nes nevyko sąlytis su Vakarų valstybėmis. Šiandien viena pagrindinių kinų kalbos transliteracijos sistema yra Hanyu Pinyin.  Ji yra oficiali Kinijos bei Singapūro romanizacijos sistema. Iki Pinyin atsiradimo buvo vartojama Veido-Džailso (Wade-Giles) sistema. Ši sistema vis dar populiari JAV bei Taivane. Svarbu paminėti, kad valstybinė lietuvių kalbos komisija 1996 m.vasario 8 d. priėmė nutarimą „Dėl kinų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lietuviškojo atitikmens“. Šiuo nutarimu patvirtintas kinų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis (pinyin) lietuviškasis atitikmuo.

Straipsnį parengė Viltė Brilingaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

(Required)

Proudly powered by WordPress   Premium Style Theme by www.gopiplus.com