Negyvoji jūra
Kas gi nėra girdėjęs apie šį ežerą? Taip, tai ežeras, nes nesijungia su jokiu vandenynu. Šis ežeras yra labai druskingas ir pastaruoju metu labai senka. Tad kol dar egzistuoja šis įdomus vandens telkinys, reikėtų paskubėti paplaukioti jame. O pastangų reikės tikrai nedaug, nes dėl labai didelio druskingumo Negyvojoje jūroje galima plūduriuoti ir, pavyzdžiui, skaityti mėgstamą knyga. Nieko sau pramoga, ar ne? Tačiau ilgai gulinėti vandens paviršiuje nepatartina, nes kūnas pasidengia storu druskos sluoksniu.
Negyvoji jūra yra giliausia įduba esanti Žemėje. Šio vandens telkinio pakrantėse stūkso daug įdomių darinių (stulpų) iš druskos, suteikiančių visai aplinkai daug mistiškumo. Atlikti Negyvosios jūros dugno tyrinėjimai rodo, kad dugne yra miesto griuvėsiai. Spėjama, kad ten Biblijoje aprašyto Sodomos miesto griuvėsiai.
Neveltui šis druskos ežeras buvo pavadintas Negyvąja (Mirties, Asfalto) jūra. Priežastis labai paprasta – šiame vandens telkinyje nėra jokios gyvybės.
Trekas po Nepalą
Tai bent iššūkis! Tai ne šiaip sau pasivaikščiojimas, o tikrų tikriausias jėgų išbandymas vaikštant (kartais labiau kopiant) kalnuotomis vietovėmis. Tokios kelionės, o tiksliau ekspedicijos planuojamos gana netrumpai, skrupulingai sudarant kelionės planą. Be to, dar būtina speciali apranga ir avalynė, kuprinė su būtiniausiais daiktais ir pan.
Tačiau galima rinktis ir kitą variantą – tiesiog apsistoti Nepalo sostinėje Katmandu ir vaikštinėti pagrindinėje Everesto stovykloje. Šiuo atveju specifinio pasiruošimo reikia labai nedaug.
Skiriama keletas treko po Nepalą rūšių. Viena iš jų yra vadinama treku su sustojimais. Tai daugumai prieinamas variantas. Keliaujant kiekvieną vakarą sustojama vietiniuose nakvynės nameliuose, kur galima pavalgyti, sušilti ir pernakvoti. Tokių nakvynės namų ar viešbutukų gali pasitaikyti įvairių. Dauguma iš jų tvarkingi, vaišinama vietiniams gyventojams įprastu maistu. Kitur, kur keliautojai užklysta rečiau, gali pasitaikyti ir ne visai tvarkingų pastogių. Bet juk geriau bent kokia pastogė nei jokios.
Toks keliavimas su apsistojimas puikus būdas susipažinti su vietine kultūra ir žmonėmis. Taip pat patogu, kad nereikia nešioti sunkios kuprinės su įranga, maistu ir kitais sunkiais daiktais.
Stovyklavimo trekas yra bene labiausiai organizuotas ir organizuojamas beveik visame Nepale. Paprastai kartu keliauja kelionės gidas, virėjas, nešikas. Taigi visus reikalingus daiktus ir maistą neša nešikai, kartu keliaujantis virėjas sustojus paruošia šilto maisto. Keliauninkams tereikia turėti nedidelę savo daiktų kuprinę ir grožėtis nuostabiais vaizdais. Nakčiai pagalbinis personalas pastato palapines, išskleidžia stalus, kėdes. Kelionės gidas rūpinasi kiekvienos dienos programa.
Skrydis oro balionu virš Kapadokijos regiono Turkijoje
Skristi oro balionu – išties įspūdingas potyris. Kad ir Lietuvoje. Mūsų gamta juk tikrai graži, o dar apžvelgiant ją iš viršaus. O skrydis virš įspūdingo Kapadokijos regiono suteiktų dar didesnių emocijų.
Šiame regione plyti natūraliai susidarę įvairiausių formų uolų kanjonai. Kitose uolose matomi žmonių iškalti kambariai, butai ir net visos gyvenvietės. Išvystyta turizmo sistema suteikia galimybę pernakvoti olose iškaltuose viešbučiuose.
Natūraliai susiformavę taip vadinami uolų grybai stebina kiekvieną atvykusį. Tokie grybai arba uolų stulpai formavosi ilgai, nuolat išsiliejant lavai iš ugnikalnių ir vykstant kitiems gamtos procesams. Stebint saulėlydį tokiame kraštovaizdyje iš baliono skrydžio lieka neišdildomi įspūdžiai visam gyvenimui.
„Požeminė“ Kapadokija
Nemažiau įspūdžių sukelia ir požeminė šio regiono dalis. Tik devynioliktame amžiuje buvo atrasti požeminiai Kapadokijos vienuolynai. Jų yra apie šimtą. Visi vienuolynai įrengti olose, esančiose po žeme. Vienuolynų sienos tiesiog ištapytos šventųjų atvaizdais ir įvairiomis religinėmis scenomis. Aplinkinėse teritorijose mokslininkai ir archeologai atlieka tyrimus, todėl labai tikėtina, kad gali būti atrasta ir daugiau panašių vienuolynų.
Kaymakli miestas – dar vienas Kapadokijos pasididžiavimas. Taip, teisingai, miestas. Tai aštuonių aukštų miestas. Visi aukštai sujungti vienas su kitu ventiliacijos šuliniais su vandeniu. Visas miestas iškaltas olose. Atrodo, na, vieno aukšto urvai visai įmanoma, bet kad aštuonių aukštų – tikrai neįtikėtina. Manoma, kad šiame mieste slėpėsi krikščionys nuo religinių ir arabų persekiojimų. Teigiama, kad čia galėjo gyventi beveik penkiolika tūkstančių žmonių. Nieko sau, ar ne?!
Mažiausios pasaulio valstybės
Prisimeni patarimą kiekvienam keliautojui apsilankyti kiekviename iš septynių žemynų? Kitas patarimas skambėtų visiškai priešingai – pabuvoti mažiausiose pasaulio valstybėse ir susipažinti su mažiausiomis tautomis.
Tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi nedidelės valstybės dažnai vadinamos nykštukinėmis. Nors ir mažytės, tos šalys dažnai gyvena geriau nei didžiosios ir ekonomiškai stipriomis save vadinančios valstybės. Pavyzdžiui, Monako kunigaikštystė yra Viduržemio jūros valstybė. Nors ir maža plotu, bet tankiai apgyvendinta. Tai žymus ir garsus Europos kultūros centras. Kasmet Monake vyksta Tarptautinis cirko festivalis, kurį tikrai vertėtų aplankyti.
Kita tavo aplankyta valstybė-nykštukė galėtų būti Grenada. Tai Karibų jūroje esanti salų valstybė. Dažnai Grenada vadinama „prieskonių“ sala, nes daugiausiai pasaulyje eksportuoja muskato riešutų ir miltelių. Gamta žavi vešliais atogrąžų miškais, stačiomis vulkaninėmis uolomis. Konkordo krioklius rekomenduojama aplankyti kiekvienam šalies svečiui.
Safaris Afrikoje
Smagumėlis, ar ne? Kaip sako žinovai, leidžiantis į safarį, iš pradžių reikėtų nuspręsti, kokius gyvūnus norėtum pamatyti. Populiariausias pasirinkimas yra didžiojo penketo gyvūnai, t.y. liūtas, leopardas, buivolas, raganosis ir dramblys. Tokiu atveju rekomenduojama aplankyti Masai Mara nacionalinį parką Kenijoje. Norint pamatyti gorilas ar šimpanzes, rekomenduojamos jų tankiausiai gyvenamos vietos.
Safaris – tai kelionė visureigiu stebint laukinius Afrikos gyvūnus. Jei norima prieiti prie gyvūnu arčiau, siūloma pajodinėti drambliais. Tai nebus tikrasis safaris, bet jau vien ko vertas jodinėjimas ant dramblio nugaros! Kitas pasirinkimas – safaris pėsčiomis, kuris leidžia labiau pažinti specifinę Afrikos žemyno gamtą ir iš arčiau pamatyti laukinius gyvūnus.
Įmanomas ir safaris kalnų dviračiais. Tai bent mankšta tektų atostogaujant. O kaip tau safaris baidarėmis plaukiant Zambezės upe, kurioje plaukioja krokodilai, mirksta begemotai? Šio safario metu nakvojama palapinėse. Naktį girdimas tolimas liūtų riaumojimas, o netoliese pasigirsta drambliai, brendantys per upę. Neįtikėtina!
Organizuojama daug įvairių kitų safario rūšių. Atrodo, norėtųsi išbandyti jas visas. Jei tik norisi, tai pirmyn!
Kelionė autostopu
Tai gana populiarus keliavimo būdas ypač tarp jaunų žmonių, studentų. Vieni sako, kad tai labai rizikinga, nes nežinai, kokių tikslų turėdami žmonės sustoja pavėžėti tavęs. Žinoma, gali ir nepasiekti savo kelionės tikslo ar būti paliktas kokiame nors žmonių nelankomame krašte. Tačiau kitus toks neapibrėžtumas būtent ir žavi. Svarbiausia, kad keliaujama nepatiriant išlaidų už transportą. Taip pat įdomu susipažinti su įvairiais žmonėmis, pagerinti primirštos užsienio kalbos įgūdžius.
Keliaudamas autostopu arba kitaip, tranzuodamas, rizikuoji ilgą laiką stovėti pakelėje merkiant lietui arba pasitaikius dienai, kai keliu pravažiuoja vos vienas kitas automobilis. Todėl rekomenduojama keliauti dviese ar trise. Kompanijoje visada ir drąsiau, ir linksmiau, ir visais kitais atžvilgiais geriau.
Kitas dalykas – tu arba tavo kompanija esate visiškai priklausomi nuo keliu pravažiuojančių vairuotojų malonės. Reikia nusiteikti bei pasiruošti ir tam, kad gali tekti nakvoti kur nors pakelėje, todėl būtina kuprinė su būtiniausiais daiktais. Kadangi tą kuprinę reikės nešiotis visą kelionės laiką, reikia gerai apsvarstyti kiekvieno daikto reikalingumą. Nes net ir papildomas vienas kitas gramas gali ją labai pasunkinti.
Visa tai apgalvojus, paskaičiavus ir pasvėrus, belieka susidėlioti maršrutą ir su šypsena veide pradėti kelionę!
