Triukšmo darbe keliama rizika yra viena opiausių problemų daugelyje pramonės sričių, pvz., statybose ar gamybos sektoriuje. Tiesa, darbo sauga, sprendžianti triukšmo sukeliamą riziką, yra aktuali ir kitokioje aplinkoje: mokyklose ar baruose, skambučių centruose, teatruose ir t. t. Dažniausia triukšmo sukeliama profesinė liga yra įvairūs klausos sutrikimai. Siekiant užbėgti galimoms nelaimėms už akių, būtina imtis visų būtinų priemonių, padedančių slopinti triukšmą darbo vietoje.
Triukšmas suvokiamas kaip erzinantis, t. y. nepageidaujamas ir trukdantis, garsas, kurio intensyvumas apibrėžiamas decibelais. Kadangi decibelų skalė yra logoritminė, keičiantis garso lygiui, kelis kartus didėja triukšmo intensyvumas. Vertinant triukšmo sukeliamą pavojų, būtina įvertinti ir jo poveikio trukmę, t. y. vertinant darbo vietoje esančią triukšmo riziką, būtina atkreipti dėmesį į laiką. Įprastai triukšmas vertinamas, atsižvelgiant į Europos valstybėse įprastą darbo ritmą, t. y. 8 valandų trukmę.
Siekiant užtikrinti, kad darbo sauga būtų efektyviai tobulinama, būtina prisiminti, kad problemų gali kelti ne tik stiprus triukšmas, t. y. triukšmas tam tikromis aplinkybėmis gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje, pvz., triukšmas gali tapti streso priežastimi arba didelis triukšmas gali slopinti įspėjamųjų garsų signalus ir tapti fizinių susižeidimų priežastimi.
Nors triukšmas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, dažniausios profesinės ligos yra klausos praradimas, įvairūs fiziologiniai pokyčiai ir stresas. Didelis triukšmas gali pažeisti klausos ląsteles, todėl darbuotojas gali apkursti. Daugelyje valstybių minėtoji profesinė liga yra dažniausia nepagydoma pramonės sektoriaus darbuotojų problema. Nuolatinis triukšmas gali turėti neigiamos įtakos kraujagyslių sistemai ir širdžiai, kadangi triukšmingoje aplinkoje didėja kraujospūdis. Kaip ir minėjome, triukšmas gali tapti darbe patiriamo streso priežastimi. Nors minėtoji problema dažniausiai yra sukeliama kelių rizikos veiksnių, triukšmas yra vienas dažniausių prastos savijautos veiksnių.
Darbo sauga paremta triukšmo sukeliamos rizikos įvertinimu ir atitinkamų saugos priemonių taikymu. Darbdavys privalo saugoti darbuotojų sveikatą ir rūpintis jų sauga. Pirmoji darbdavio užduotis – įvertinti triukšmo sukeliamą riziką. Būtina atlikti ne tik nepageidaujamo garso lygio matavimus, bet ir įvertinti kitus su triukšmu susijusius rizikos faktorius. Atlikus rizikos vertinimą, būtina sudaryti priemonių planą, kuriuo remiantis būtų mažinamas triukšmo lygis ir intensyvumas. Esant būtinybei, darbuotojai turi būti aprūpinti apsauginėmis triukšmo izoliavimo priemonėmis. Darbdavys arba jo įgalioti asmenys privalo stebėti riziką ir reguliariai įvertinti taikomas prevencines priemones, kurių grupei priskiriami ir reguliari sveikatos patikra.
