Kiekvienam keliauti mėgstančiam žmogui patariama aplankyti bent vieną lankomos šalies provincijos vietą. Sakoma, taip kur kas geriau atsiskleidžia šalies kultūra, papročiai, tradicijos. Ir pati gamta provincijoje neretai turi kuo nustebinti. Besirenkantieji keliones į Kiprą, Sardiniją, Korsiką ar kitas Viduržemio jūros salas, turėtų pasidomėti ne tik lankytinomis vietovėmis, bet ir mažesniais ar didesniais kaimeliais, alsuojančiais praeities ir dabarties dvasia. Juolab kad dažnai kaimo žmonės, kaip teko pastebėti ne tik lietuviams, bet ir kitataučiams, yra paprastesni ir atviresni. Jie noriai gali padėti pažinti krašto buitį, papročius, gamtos niuansus. Kipras, kuris žinomas kaip meilės ir grožio deivės Afroditės gimtinė, taip pat turi kaimelių, kuriuose žmonės dirba, kuria šeimas, puoselėja tradicijas ir tiesiog gyvena. Čia gyvenimas kvepia ir vynu, ir rožėmis…
Rožės – ir grožiui, ir sveikatai
Graikai buvo pirmieji Europoje, kurie susidomėjo dabar jau klasika tapusiomis gėlėmis – rožėmis – ir ėmė jas auginti. Antikos poetės Sapfo kūriniuose rožės vadinamos „gėlių karalienėmis“. Nuo to laiko šios gėlės tapo meilės ir grožio deivės Afroditės simboliu. Taigi rožės kultas nuo senų laikų vis augo ir plėtėsi po pasaulį.
Kipro žmonės, kurie rožes augina ir puoselėja jau nuo senovės, gegužės mėnesį, kai rožių žydėjimas pasiekia patį piką, rengia šių gėlių festivalį. Festivalio metu ne tik šurmuliuoja muzikantai, šokėjai, vyksta rožių parodos, bet ir pristatomas rožių vandens gamybos procesas, o nuo pat ankstaus ryto renkami rožių žiedai.
Agros yra vienas iš Kipro kaimų, kuris garsus tuo, kad jame plyti didelės rožių plantacijos. Šiame krašte ir vyksta daugeliui žinomas minėtas rožių festivalis, kuris pritraukia būrius smalsuolių bei aistruolių, vertinančių šių gėlių karalienių grožį bei žinančių jų naudą žmogui.
Rožių vanduo, gaminamas iš jų žiedlapių, daugeliui yra žinomas, tačiau galbūt ne visi įvertiname jo naudą bei paskirtį. Tačiau jau senovėje moterys savo grožį puoselėjo rožių vandeniu, kuris gaminamas su didele meile ir atsidavimu. O štai rožių aliejus – istorinės Kleopatros kvepalų svarbiausias ingredientas. Rožių vanduo plačiai paplito po pasaulį ir yra naudojamas kosmetikai gaminti, taip pat kvapų terapijos metu. O tikrieji kulinarai veikiausiai žino ir tai, jog rožių vanduo – puikus ingredientas ruošiant išskirtinio skonio patiekalus.
Jeigu dar labiau pasidomėtume rožėmis, sužinotume ir tai, jog ne tik kipriečiai, bet ir kitų kraštų gyventojai, tinkamai naudodami rožių žiedlapius, malšina įvairius negalavimus: galvos skausmą, odos, virškinimo sistemos ligas. Puodelis rožių arbatos gali būti puikus vaistas nuo nemigos. Pavargusioms akims ir kojoms naudojami rožių vandens kompresai bei vonios.
Gilios vyndarystės tradicijos
Kipro kaimeliai garsūs ne tik rožių, bet ir vynuogių plantacijomis. Trodos kalnų kaimeliuose ir kipriečiai, ir šio krašto svečiai turi galimybę paragauti seniausio pasaulyje vyno „Commandaria“. Šio saldaus raudonojo vyno, gaminamo iš dirbtinai džiovintų uogų, istorija siekia XII a., nors žinovai tikina, kad šio gėrimo gamybos šaknys yra dar senesnės.
Palankus Viduržemio jūros klimatas Kipro gyventojams užtikrina palankias sąlygas išlaikyti gerą vynuogių derlių. Todėl ir vynų įvairovė tiek Kipro miestuose, tiek provincijose yra gausi. Šioje šalyje galima pasimėgauti pačiais įvairiausiais raudonaisiais, baltaisiais, saldžiais ir sausais vynais. Priklausomai nuo kiekvieno asmens poreikių, vyną galima išsirinkti daugiau ar mažiau brandintą. Be abejo, tikrieji šio gėrimo mėgėjai žino, jog kuo vynas yra brandesnis, tuo jo skonis sodresnis, aukštesnė kokybė. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir jaunų vynų, kurie taip pat yra delikataus skonio, tinkami prie įvairių sūrių, jūros gėrybių ir kitų patiekalų.
Pavyzdine Kipro provincijos vieta laikomas Omodoso kaimelis, jaukiai įsiraizgęs tarp vynuogynų. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės, puoselėdami vyndarystės tradicijas, kaimelyje netgi turi įsirengę savas vynines, kurios turistams yra tarsi muziejus. Antai vienas Omodoso kaimelio senolis, savo kilmę siejantis su senąja Sokratų gimine, savo namo, kuriame turi įvairių istoriją menančių daiktų, rūsyje yra išsaugojęs senuosius vyno gamybos įrenginius. Taip pat minėtasis senolis pats gamina vyną, kurį brandina ne vienus metus. Tai dar kartą įrodo, jog kaimuose galima išvysti daug įdomių, istoriją menančių dalykų ir pajausti dar artimesnį sąlytį su protėviais, jų gyvenimo būdu.
Omodoso kaimelis garsus ne tik vynuogynais, draugiškais ir svetingais senoliais, bet ir seniausiu vienuolynu visame Kipre. Teigiama, kad šiame Timios Stavros vienuolyne yra saugoma virvės atkarpa, kuria buvo surištas Kristus. Įdomias keliones mėgstantys turistai ryžtasi aplankyti bent vieną ar du kaimus, kad pajustų tikrąją to krašto žmonių dvasią.
Parengė Marina Basangova
